- gūduriuoti
- gū̃duriuoti, -iuoja, -iavo intr. BŽ554 1. dejuoti, sielvartauti, raudoti: Žmonės gū̃duriuoja, kad juos slogina ponai A1884,177. Jis atsisėdo gale laivelės, pasirėmė alkūne į jos kraštą ir pradėjo gūduriuot ir apverkt savo nelaimę BsPII74. Dieną naktį gūduriuoja motinėlės Žg. 2. verkiant, dejuojant eiti, gūrinti: Dukrytėle, mano jaunoji, o kur tu eini, kur gūduriuoji? JV889. Ką tu čia toj kamaroj gūduriuoji (klaidžioji aplink, lyg aklas grabinėjies)? Ktč. \ gūduriuoti; apgūduriuoti; pasigūduriuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.